1993-aisiais patyręs alpinistas Gregas Mortensonas, kopdamas į K2 viršukalnę, pasiklysta kalnuose. Galiausiai atsiduria „paskutinėje žmonių gyvenamoje salelėje“ Pakistane, Himalajų prieigose, kur vietiniai gyventojai padeda jam atgauti stichijų išsekintas jėgas. Šis pasižada sugrįžti ir pastatyti miestelyje pirmą ir tuo metu vienintelę mokyklą.

„Saldus gyvenimas Paryžiuje“ – lengvą šypseną kelianti, skaniai smagi knyga, įžūlus ir smalsus žvilgsnis į pasigėrėtiną sūrių, šokolado, ir kitų gurmaniškų nuodėmių pasaulį Paryžiuje...

Tai pirmoji lietuvių autoriaus knyga apie pasaulyje itin paplitusio asmeninio ugdymo (angl. coaching) tikslus, problematiką ir taikymo metodus.

Šios autoriaus Aido Kelionio mintys – lyg burtažodis, atveriantis istorijų, sklindančių iš Geltono radijo, pasaulį. Tai antrasis rašytojo kūrinys (pirmas – Smėlynų vanduo, 2009 m., Tyto alba).

Šis įdomiai sukonstruotas  ir informatyvus žinynas bus  itin parankus besiruošiantiems keliauti.  Knygoje rasite visas nelotyniškų raštų sistemų raides, jų tarimą, skyrybos ženklų reikšmes, šriftus ir jų klasifikaciją. Be to, knygoje yra žemėlapių, statistikos, raštų sistemų vystymosi schemų, išsamus žodynėlis, valiutų simbolių lentelė, trumpų mažesnės reikšmės raštų sistemų aprašymų, straipsnių apie raštų sistemų šeimas, raštų sistemų ir religijų santykį.

Kai užpraeito amžiaus pabaigoje Baltėzų miestelio turgaus aikštėje išdygo raudona būrėjos palapinė, našlaitis Piteris Augustas Diušenas iškart sumojo, ko norėtų paklausti: ar jo sesuo gyva? Jei ji gyva, kur ji dabar?

Lenos Eltang proza – unikalus Europos modernizmo tradicijų tąsos rusų literatūroje reiškinys.  Savita romano „Akmeniniai klevai“ kalba, kalbėsena, daugiasluoksnės poetinės aliuzijos tai praskleidžia pridengdamos, tai pridengia praskleisdamos – grakščiai tiesiog skaitytojo akyse kloja vienas ant kito apžavius gyvenimo ir sąmonės realybės siužetus, laiškų ir dienoraščių kiauraraščius, nutviekstus skaudaus ir skaidraus ilgesio. Romanas „Akmeniniai klevai“ – ne iš tų, kur aprašo gyvenimą. Jis iš tų retų, kuriais rašomas pats gyvenimas.

„Žinovų klubas“ – tai radijo stoties „Laisvoji banga“ rengiamas ir transliuojamas azartiškas klausimų-atsakymų žaidimas, kuris vienu metu žaidžiamas ir knygynuose „Vaga“. Šioje knygoje rasite ne tik rinktinių, radijo eteryje nuskambėjusių, klausimų ir atsakymų žinyną, bet ir žaidimo garso įrašą, kuris atstos žaidimo vedėją, o chronometras kurstys azartą, - atsakymui pateikti skiriama lygiai minutė. Žaidimas yra sudarytas iš 53 turų įvairiausiomis temomis smalsiems ir azartiškiems žaidėjams.

Knyga skiriama visiems, norintiems pradėti mokytis ispanų kalbos. Šio leidinio pagrindas – ilgus metus rinkta ir sisteminta gramatinė medžiaga.

Šis susirašinėtojų duetas atveria langus iš šachmatų bokštų ir žvelgia į Salvadoro Dalí peizažą. Tada iš degančios žirafos atsidaro stalčius, mes iškišame iš jo savo ilgus kaklus ir netikime. Netikime, kad esame sapne, kuris ne tik gražesnis, bet ir tikresnis už „tikrovę“. Tačiau tiedu čiulbuonėliai mus nejučia įtikina. O tada viskas įmanoma…

„Moterys, kurios galvoja per daug“ – tai dvidešimt devynios jau pasiteisinusios, paprastai ir suprantamai išdėstytos strategijos, kurios padės išmokti užkirsti kelią nesibaigiančiai slegiančių minčių lavinai ir tiesiog gyventi produktyvesnį bei laimingesnį gyvenimą.

Garsios rusų dramaturgės, pripažintos prozininkės ir aktorės Liudmilos Petruševskajos (g. 1938) autobiografinę knygą sudaro pasakojimai apie jos šeimą ir draugus, išgyventą represijos metą, graudžius ir komiškus asmeninius nutikimus, vykusius visai nejuokingų istorinių įvykių fone. Tai knyga apie karo vaiką, kaip ir daugelį kitų, augusį gatvėje ir vaikų namuose; mergaitę, kuri iki literatūros ir meno pasaulio ėjo ne pačiu lengviausiu keliu.

Naujoji Jeannette Walls knyga – autobiografinis romanas apie autorės močiutę Liliją, kuri, pasitelkusi moterišką drąsą ir sumanumą, padėjo visai šeimai įveikti audras, sausras, potvynius, asmenines tragedijas ir Didžiąją depresiją.

1920 m., Čikaga: Hedlė Ričardson – tyli mergina, rodos, turinti viską, išskyrus meilę ir... gyvenimą. Tol, kol sutinka Ernestą Hemingvėjų, ir šis įsuka ją į savo gyvenimo ir kūrybos tornadą. Romano veiksmas persikelia į Paryžių, kur jie – auksinė pora – kartu su legendinės „prarastosios kartos“ atstovais Gertruda Stain, Ezra Paundu, F. Skotu ir Zelda Ficdžeraldais pasineria į džiazuojančio Paryžiaus gyvenimo improvizacijas.

Vombliai – tai tokie gauruoti smailianosiai padarėliai, ramiai sau gyvenantys po Londono Vimbldono parku ir užsiimantys šiukšlių rinkimu bei perdirbimu. Jie labai rimtai žiūri į savo darbą ir mėgsta paburbėti dėl žmonių netvarkingumo ir aplaidumo. O šiaip vombliai – mieliausi ir sąžiningiausi sutvėrimai pasaulyje. Ką padarysi, kad juos nuolatos lydi iki ašarų juokingi nutikimai...

Skaitykite ištrauką

Egzotiškos ir kupinos paslaptingų artefaktų  XVI a. enciklopedijos įkvėpė autorę Jessicą Kerwin Jenkins parašyti Dailiąją enciklopediją. Joje  pasakojama apie tai, kas elegantiška, reta, įprasta, ir tai, kas paprasčiausiai teikia džiaugsmą. Tai stiliaus rinkinys, kuriame susilieja keistos užgaidos ir praktiškumas, dairomasi po menų, mados,  maisto, kelionių, namų, sodų, grožio pasaulius. Kiekviename skyriuje pateikiama bent keletas intriguojančių pasakojimų ir skaitytojui leidžiama pažvelgti į kartais neįtikimą grožio šaltinių praeitį.

Skaitykite ištrauką

Naujojoje serijos „Mamos biblioteka“ knygoje rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.

„Kapitalas. II tomas. Kapitalo cirkuliacijos procesas“ (pirmą kartą lietuviškai išleistas 1958 m.). Visą „Kapitalo“ veikalą sudaro trys tomai, nors dažnai prie jų priskiriamas ir 4-asis. „Kapitalas“ buvo rašomas aštuoniolika metų. 1865-aisiais rankraštis buvo užbaigtas, o 1867-aisiais – išleistas. 1885 m., jau po K. Markso mirties, F. Engelsas išleido 2-ąjį tomą, 1894 m. – ir 3-iąjį. Vadinamąjį 4-ąjį tomą („Pridėtinės vertės teorijos“) iš K. Markso rankraščių sudėliojo Karlas Kautskis ir atskiromis dalimis paskelbė 1905–1910 metais.

Psichologijos mokslų daktarė, religijų ir meditacijos žinovė Brenda Shoshanna knygoje Pykčio dieta pristato nuoseklią ir praktišką 30 dienų programą, kuri padeda apsivalyti nuo pražūtingiausio mūsų gyvenimo nuodo – pykčio.

Skaitykite ištrauką

Romano Laiškų knyga preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia.
Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Praeitis tampa dabartimi: poliarinio lakūno nuotykiai, kelias į Pekiną ir bokserių sukilimo Kinijoje malšinimas, žodžiai, senstantys kartu su į pasaulį ateinančiais naujagimiais... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais...

Skaitykite ištrauką

Geriausiai žinoma Erazmo Roterdamiečio (1469–1536) knyga – filosofinė satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“, sukurta 1509 metais paskatinus Tomui Morui. Vienas garsiausių XV–XVI amžiaus humanistų, filosofas ir teologijos mokslų daktaras Erazmas Roterdamietis, gyvenęs ir dirbęs daugelyje Europos vietų, žinomiausiame savo veikale nagrinėja humanizmo, pacifizmo ir gyvenimo dialektikos temas; kritikuoja dvasinį ribotumą, aukština žmogaus protą ir gina asmenybės laisvę.

XXII Poetinio Druskininkų rudens tema: O kas nėra poezija?
Tokį retorinį klausimą per praeito festivalio diskusiją kritikas Marijus Šidlauskas uždavė slemo poetui Bobui Holmanui, kalbėjusiam, kad viskas gali būti ir yra poezija. Turbūt „poezijos“ nepavyktų apibrėžti nei tiesiogiai, nei atmetant kuriuos nors dalykus kaip „ne-poeziją“, nes tai sąvoka, kuriai labai daug žmonių per labai ilgą istorinį laikotarpį teikė skirtingas reikšmes. Tačiau tai nereiškia, kad mes šiandien nebegalime diskutuoti apie savo kūrybos sampratas, negalime reflektuoti to, ką darome. Juo labiau, kad ir minėtame klausime pajutau šiuolaikinės akademinės ir performatyviosios poetikos priešpriešą.

Romane 40 skyrių – 40 Gžegožo gyvenimo metų: išblukusios atsiminimų skaidrės, dabarties fragmentų kaleidoskopas. Keturiasdešimtmetis teatro režisierius bijo gyventi ir mirti, neleidžia sau mylėti ir nekęsti, trokšta „kad visa būtų praeityje, o priekyje tiktai laimė ir sklerozė“. ...kol vieną dieną nudvesia didžiulis jo motinos šuo, ilgus metus buvęs artimiausias jos draugas. Gžegožui tenka pasirūpinti ne tik juo, bet ir motina, kuri visą gyvenimą į sūnų kreipiasi tik vardininko linksniu – lyg nelaukdama iš jo atsakymo, lyg nesitikėdama, kad atsilieps... Dabar jiedu gimtojoje Balstogėje kartu. Kartu atskirai. Iki mirtis juos išskirs...

Skaitykite ištrauką

Ar kada galvojote apie tai, kodėl vieni dalykai dera, o kiti ne? Tai pirmoji knyga - unikalus maisto derinių rinkinys - pristatanti vieną derinį po kito abėcėlės tvarka: nuo klasikinių (aviena ir abrikosai), šiais laikais populiarių (šokoladas ir čili pipirai) iki neįprastų derinių (arbūzas ir austrės).  Estetiška ir informatyvi knyga yra ne tik puikus vadovas, padėsiantis jums tobulėti virtuvėje, bet ir sąmojingas, inteligentiškas skaitinys, kuris gali priversti nemiegoti visą naktį.

Skaitykite ištrauką

Romanas Neįvykusi terapija – ketvirtoji G. Bončkutės–Petronienės knyga, atskleidžianti sudėtingus žmonių santykius ir jausmus. Pagrindinė veikėja Juta suvokia, kad nesėkmių jos gyvenime priežastis – ne aplinkybės, o jos pačios esybė, sklidina perfekcionizmo, audringos fantazijos ir siekio būti išgelbėtai. Deja, šios iš pažiūros teigiamos charakterio savybės paradoksaliai virsta asmenybės „defektu“, trukdančiu Jutai siekti paprastos žmogiškosios laimės.

Skaitykite ištrauką

Trečiojoje trilogijos knygoje „Rūkyta silkė be garstyčių“ smalsioji Flavija susipažįsta su čigone ir paprašo jos išburti ateitį, o netrukus tampa pasikėsinimo nužudyti liudininke ir net įtariamąja. Flavija ir vėl sukasi namuose, kur nuolat kariauja su seserimis, o laboratorijoje vienas po kito vyksta atradimai; ir vėl ilgisi motinos, kurios atvaizdas atgimsta ir čigonės krištoliniame rutulyje, ir dailininkės nutapytame portrete; ir vėl įsivelia į netikėtų įvykių grandinę, bet galiausiai nušluosto nosį detektyvui ir išaiškina nusikaltimą. Tikėkimės, ne paskutinį kartą...

Skaitykite ištrauką

Renjė – luošas kareivis, „po dešimties dienų su Jungtinių Tautų daliniais išvykstąs į Korėją“. Enė – ištekėjusi žymi aktorė, iš dusinančios Holivudo cirko arenos filmuotis ištrūkusi į Europą, Žydrąją pakrantę. Prancūzijos spauda mosuoja karo antraštėmis, o kameriniuose gyvenimuose nerimsta mistralis.

Skaitykite ištrauką

Romanas „Į švyturį“ (1927), laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų (kurti vietovės atmosferą autorę įkvėpė vaikystės vasarų, praleistų Sent Aivse, pietvakarių Anglijoje, prisiminimai).

Skaitykite ištrauką

Pasaulinių bestselerių autorius Paulo Coelho sugrįžta su įspūdinga kelionės į save istorija – „Alefas“. Kaip ir pagrindinis skaitytojų pamilto romano „Alchemikas“ herojus, rašytojas išgyvena gilią tikėjimo krizę. Siekdamas dvasinio augimo ir atsinaujinimo jis nusprendžia iš naujo pradėti keliauti, eksperimentuoti, atkurti ryšį su jį supančia aplinka ir žmonėmis.

Skaitykite ištrauką

Jean-Paul Sartre (Žanas Polis Sartras, 1905–1980) – prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų, 1938 m. parašęs romaną Šleikštulys (Vaga, 2010), laikytiną egzistencializmo manifestu. 1964 metais J.-P. Sartre atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos.
Brandos amžius (1945 m.) – romanas, kuriuo pradedama rašytojo trilogija Laisvės keliai.

Skaitykite ištrauką

VLIK’o istorija dar neparašyta. Pavieniai autoriai yra apibrėžę kai kuriuos VLIK’o veiklos aspektus, tačiau fundamentalaus apibendrinančio veikalo kol kas nėra. Ši neįprasta knyga tai VLIK’o veiklos ir darbų svarbesnės datos, kitaip – chronologija, t. y. nuoseklus įvykių išdėstymas. Knygą sudaro įvykių datos su komentarais. Kiekvienas komentaras – galima sakyti, išbaigtas pasakojimas apie susijusį su ta data Lietuvos laisvinimo darbų epizodą. Komentarai remiasi dokumentiškai patvirtinta medžiaga. Datos ir jų komentarai, nelyginant į ekraną projektuojami kino juostos kadrai, sukuria vientisą vaizdą, kuris leidžia skaitytojui išsamiau susipažinti su VLIK’o ir jam talkinusių išeivijos institucijų tarnyste Lietuvos laisvės bylai.

Kiekvieną pirmą mėnesio antradienį savo mėgstamiausiame restorane susitinka garsi baudžiamųjų bylų advokatė Karolina, pernelyg dvasinga dramų karalienė Judita, atsidavusi keturių vaikų motina ir mėgstamą gydytojos darbą dėl šeimos metusi Eva, nuolatos įsimylėjusi ir linksma karjeros šuolio laukianti, bet nesulaukianti dizainerė Kikė, ir stilingoji perpildytos drabužių spintos savininkė bei vaistinių tinklo savininko žmona Estela, be kita ko turinti dar ir aštrų liežuvėlį. Kartą per metus penketas moterų surengia išvyką. Tačiau šiais metais viskas kitaip...

Skaitykite ištrauką

Šis pasakojimas prasideda paprastai. Storulis Čarlis Nansis – drovus finansininkas, nykias dieneles stumiantis eilinėje Londono kontoroje. Jam gerai sekasi su skaičiais, bet prastai su merginomis. Aplinkiniai jo nepastebi, o viršininkas negailestingai išnaudoja. Nieko ypatingo? Palaukit, viskas tik prasideda. Vieną vakarą karaokės scenoje dainuodamas miršta Storulio Čarlio tėvas, senasis Nansis... ir gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.

Skaitykite ištrauką

Abraham Harold Maslow (Abrahamas Haroldas Maslou, 1908–1970) – psichologijos profesorius, vienas iš humanistinės psichologijos pradininkų. Labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. Energingas mokslininkas, profesorius buvo daugiau nei dvidešimties knygų autorius. Būties psichologija pirmą kartą buvo išleista 1962 m., Niujorke, kaip įvairių 1955–1960 m. A. H. Maslow parašytų straipsnių ir paskaitų rinkinys.

Skaitykite ištrauką

Kelyje... Kartu su šiuolaikinės Amerikos gyventojais, kad ir kas jie būtų – rančos darbininkai, turgaus prekeiviai, striptizo šokėjos, ligonių slaugai ar rodeo dalyviai – autorė Elizabeth Gilbert (Elizabet Gilbert) leidžiasi į keliones. Per ieškojimus, klaidas, atradimus. O jos patirtys autentiškomis spalvomis skleidžiasi apsakymų rinkinyje „Piligrimai“. Autorės pakeleiviai – nuoširdūs knygos piligrimai – rodos, neturi kantrybės ar didelio noro kalbėti apie vidinius išgyvenimus. Rodos, dvasinis nušvitimas jiems mažai terūpi. Tačiau kiekvienas jų savotiškai paprastai, bet drąsiai ir labai kūrybiškai sprendžia vidines dilemas, o autorė išvengia pagundos jų istorijas užbaigti moralu ar sukta siužeto kilpa. Apsakymuose tiesiog imamas ir padedamas taškas, o skaitytojui, kurį laiką keliavusiam kartu, tenka paleisti juos iš akiračio ir tikėti, kad jie lieka gyventi toliau.

Skaitykite ištrauką

Tai nuotaikinga gerai žinomo lietuvių poeto Kosto Kubilinsko pasakaitė apie pasalūno vilko ir išradingo siuvėjo susidūrimą, po kurio vilkas netenka savo uodegos. Striukis visokiausiais būdais, gąsdindamas ir juokindamas kitus miško gyventojus, bando ją  atgauti, kad vėl galėtų būti drąsus ir orus.

Žymaus prancūzų mokslininko Gustave Le Bon (1841–1931) „Minios psichologija“ – tai pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiamas veikalas, kuris, anot šių laikų mokslininkų, negali būti griežtai priskirtas kuriai nors kategorijai, nes jis yra psichologinis, sociologinis, istorinis, filosofinis, politinis ir netgi literatūrinis kūrinys. Autoriaus įžvalgos apie minios fenomeną, jos galią bei destruktyvumą ir šiandien išlieka itin aktualios.

Blanka gyvena antrame medinio namo aukšte. Į jį patekti galima tik dailiai dažytomis kopėčiomis. Blanka mano, jog tikriausiai dėl to ir nesulaukia svečių – kas gi „sutiks laipioti kopėčiomis“... Dažniausiai dienas Blanka leidžia Prancūzijoje. Ne, netikroje... Jei kas prisipažįsta Blanką mylintis, tai ji mano, jog tik dėl to, kad anas „daugiau išvis neturi ko pasakyti“.

Žinomo prancūzų mokslininko, filosofo, ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) garsiausiame veikale „Žmogus-mašina“ neigiamas sielos ir kūno dualizmas, pristatoma žmogaus, veikiančio kaip fizinis mechanizmas, metafora.