2017 m. spalio 23 d.
 
Apie leidyklą
Anonsai
Naujienos
Leidiniai
Autoriai
Partneriai


Apie knygų centrą
Paslaugos
 
Užsiprenumeruokite naujienas!
 
El. paštas



RENGINIAI   

  

„Vagos“ leidykla neseniai išleido „Kapitalo“ – genialiojo kapitalizmo kritiko K. Marxo veikalo – pirmąjį tomą. Laisvasis universitetas (LUNI) ir „Vagos“ leidykla surengė atvirą diskusiją „Ar Lietuvai reikia K. Marxo „Kapitalo“?“. Diskusijoje dalyvavo:  ekonomistas prof. Jonas Čičinskas, NK95 narys filosofas prof. Andrius Bielskis ir „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.

Karlas Marxas (1818–1883) buvo vienas žymiausių XIX amžiaus filosofų, socialinės istorijos ir ekonominių santykių tyrinėtojų bei didžiausias tuometinės kapitalizmo ekonominės ir socialinės sistemos kritikas. Drauge su bendraminčiu Friedrichu Engelsu (1820–1895) jis sukūrė tvirtą ekonominių kapitalizmo santykių kritikos teoriją, kuri nepralenkta iki šiol.

Visą „Kapitalo“ veikalą sudaro trys tomai, nors dažnai prie jų priskiriamas ir 4-asis. „Kapitalas“ buvo rašomas aštuoniolika metų. 1865-aisiais rankraštis buvo užbaigtas, o 1867-aisiais – išleistas. 1885 m., jau po K. Marxo mirties, F. Engelsas išleido 2-ąjį tomą, 1894 m. – ir 3-iąjį. Vadinamąjį 4-ąjį tomą („Pridėtinės vertės teorijos“) iš K. Marxo rankraščių sudėliojo Karlas Kautskis ir atskiromis dalimis paskelbė 1905–1910 metais.

K. Marxo knyga „Kapitalas. I tomas. Kapitalo gaminimo procesas“ lietuviškai pirmą kartą pasirodė 1957 m., jos vertėjas – Benjaminas Fogelevičius. Po metų, 1958-aisiais, išėjo 2-asis tomas „Kapitalo cirkuliacijos procesas“, o po dvejų (1959 m.) – ir 3-iasis „Kapitalistinės gamybos procesas kaip visuma“.

Visą keturių tomų veikalą sudaro 2500 puslapių. „Kapitalas“ parašytas matematiškai tiksliai, pasitelkus beaistrę logiką ir visiškai atsiribojus nuo bet kokių moralės svarstymų. K. Marxas, užsibrėžęs tikslą atskleisti esmines kapitalizmo sistemos tendencijas ir jo vidaus raidos dėsnius, surentė itin griežtą kapitalizmo kritikos struktūrą, kurioje vienas prieš kitą stovi du didieji kapitalistinės sistemos atstovai: darbininkas ir kapitalistas.

K. Marxo manymu, šios dvi antagonistinės jėgos stovės tol, kol išmuš paskutinė privačios kapitalistinės nuosavybės valanda: „Nuolat mažėjant kapitalo magnatų, kurie uzurpuoja ir monopolizuoja visą šio keitimosi proceso naudą, skaičiui, masiškai auga skurdas, priespauda, pavergimas, išsigimimas, išnaudojimas, bet kartu su tuo auga ir pasipiktinimas vis gausėjančios darbininkų klasės, kurią lavina, vienija ir organizuoja pats kapitalistinės gamybos proceso mechanizmas. Gamybos priemonių centralizacija ir darbo suvisuomeninimas pagaliau pasiekia tokį laipsnį, kada jie jau nebedera prie savo kapitalistinio kevalo. Jis sprogsta į gabalus. Išmuša paskutinė privačios kapitalistinės nuosavybės valanda. Ekspropriatoriai eksproprijuojami“ (K. Marxas, „Kapitalas“).

1-asis „Kapitalo“ tomas skirtas pagrindinei žmogaus susvetimėjimo priežasčiai – kapitalistiniam gamybos būdui – suprasti. Kapitalistinis gamybos būdas „Kapitale“ apima privačią materialaus turto nuosavybę, pelno siekiančią prekių gamybą ir diskriminacinį pagamintų produktų paskirstymą visuomenėje.

Prof. J. Čičinskas K. Marxo „Kapitalą“ vertina kaip rimtą teorinę (intelektinę) paramą darbininkų judėjimui, vėliau virtusiam organizuota politine socialdemokratijos jėga. O daugeliui kritiškai mąstyti linkusių žmonių, profesoriaus manymu, šis veikalas gali tapti minties įtempimo šaltiniu. Knygos įvade jis rašo: „Kapitalizmas kaip ekonominė sistema yra istoriškai pagrįsta ir optimali; pastarieji du šimtai metų įrodė, kad geresnės sistemos nėra. Kartu nėra abejojančių, kad šis santykinai labai efektyvus prekių ir paslaugų gaminimo mechanizmas savo imanentinių, organinių komponentų sudėtyje neturi nei demokratijos principų, nei socialinio teisingumo nuostatų, nei atsižvelgimo į nacionalinės kultūros interesus, nei kitų jos ekonominei sistemai nebūtinų komponentų. Todėl daugeliui žmonių, kurie negali susitaikyti su šiuolaikinėmis ekonominės sistemos ydomis bei trūkumais, kurie nori tęsti pasiteisinusią kapitalistinės ekonominės sistemos kritikos ir tolesnio reformavimo praktiką, K. Marxo politinės ekonomijos kūriniai išsaugo traukos jėgą.“

Prof. A. Bielskis mano, kad K. Marxo – vieno įtakingiausių pasaulio filosofų – veikalą šiandien reiktų atsieti nuo sovietinės propagandos ir traktuoti visiškai naujai. Jo nuomone, „Kapitalas“ šiandien ragina priešintis nelygius socialinius santykius palaikančioms institucijoms ir dėti visas pastangas siekiant socialinio teisingumo.

Straipsnyje „Ar Marxas tikrai antifilosofas?“ A. Bielskis rašė:K. Marxas iš tikrųjų yra ir, matyt, tikriausiai išliks vienas įtakingiausių ir populiariausių filosofų pasaulyje. Ir tai nėra jokia šokiruojanti žinia ar juolab galingos sovietinės propagandos rezultatas. Šiandien yra susiformavusi nauja kairios politinės minties tradicija, kuri Marxo revoliuciją interpretuoja kaip nuolatinį pasipriešinimą prieš sustabarėjusias bei nelygius socialinius santykius palaikančias institucijas. Jei laukinis kapitalizmas Lietuvoje iškreipia bendražmogiškus santykius bei skatina besaikį norą demonstruoti savo galią kitų sąskaita, tai tokiai socioekonominei tvarkai bei jos kuriamoms institucijoms reikia besąlygiškai priešintis. Kaip tik čia Karlas Marxas gali būti labai naudingas. Marxo akcentuota revoliucija gali ir privalo būti suprantama kaip nenuilstamas darbo žmonių sąmonėjimo procesas bei nuolatinė pastanga siekti socialinio teisingumo. Kas gi drįstų teigti, kad tokios Marxo interpretacijos Lietuvai nereikia?“.



Aktualu
Nėra

Daugiau
VAGOS grupė, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius; Tel. +370 5 249 81 21; Faks. +370 5 249 81 22; El. paštas: info@vaga.lt