2017 m. gruodžio 18 d.
 
Apie leidyklą
Anonsai
Naujienos
Leidiniai
Autoriai
Partneriai


Apie knygų centrą
Paslaugos
 
Užsiprenumeruokite naujienas!
 
El. paštas



APIE MUS RAŠO   

 

Tomas Vaiseta „Naujas K.Marxo “Kapitalo” lietuviškas leidimas: kompleksų atsisakymas ar jų pagilinimas?“, www.lrytas.lt, 2010 m. sausio 21 d.

Jeigu per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų neskaitėte Karlo Marxo “Kapitalo”, esate necivilizuotas ir kompleksuotas žmogus, kupinas baimės ir neigimo. Žodžiu, barbaras kažkur Europos pakrašty. Teisingiau – už jos ribų.

Tokie teiginiai skambėjo per K.Marxo knygos “Kapitalo” I tomo naujo lietuviško leidimo pristatymą ketvirtadienį vakare. Tai – beveik tikslios citatos. Tik žodis “barbaras” nebuvo ištartas, bet greičiausiai turėtas galvoje. Ir jas išsakė “Naujosios kairės” aktyvistas Andrius Bielskis.

O tiksli citata skambėjo taip: “Vienašališkumas mūsų požiūrio į labai sveikus europietiškus dalykus, tame tarpe – į marksizmą, buvo absoliučiai iškreiptas, ir jo niekada nebuvo. Ir šia prasme, ačiū Dievui, kad išeina šitas veikalas po dvidešimties metų. „Vaga“ arba Lietuva, kaip kraštas, išleisdama šitą veikalą, tampa iš esmės europietiškos civilizacijos dalimi. Nes toks požiūris, kokį mes iki šiol turėjome į marksizmą, kitaip tariant, visiška baimė ir neigimas, buvo necivilizuotos, kažkokios be galo kompleksuotos visuomenės ir visų tų viešųjų intelektualų požiūris”.

Tad tie, kurie kadaise Sovietų Sąjungoje keikdavo arba kentėdavo per prievartą universitetuose zubrindami marksistines klišes, greičiausiai nežinojo, kad jie žingsniuoja tiesiai į Europos civilizacijos širdį. Reikėjo atgauti nepriklausomybę ir išgyventi dvidešimt metų, kad sužinotume, jog anais laikais buvome tapę kone civilizacijos centru.

Tiesa, Šiuolaikinio meno centro skaitykloje surengtame pristatyme ir diskusijoje kalbėjęs A.Bielskis teigė manąs, jog Sovietų Sąjungoje nebuvo sukurtas socializmas, o greičiausiai tik savotiška valstybinio kapitalizmo atmaina, mat valstybė valdo resursus, o valstybę – ne proletariatas, o Komunistų partija. Marksizmą-leninizmą jis vadino “vulgariuoju” K.Marxo skaitymo būdu, o štai delikatusis – europietiškas socializmas. Tik pastarasis nebuvo paaiškintas, užteko vien užuominos, esą K.Marxas socializmą suprato kaip santvarką, kur žmonės galės laisvai kurti.

Apskritai K.Marxo veikalą A.Bielskis laiko reikšmingu dėl to, kad šis esą iškėlė klausimą, kas yra žmonės – vartotojai ar dirbantieji, ir kas yra svarbiau. Komunizmo tėvas, pasak jo, susiejo prekę su darbu ir taip parodęs, kad svarbiausias kapitalistinėje sistemoje yra pats dirbantysis. “Mums egzistenciškai svarbiau yra tai, kad mes dirbame, o ne kad mes vartojame”, - “Kapitalo” autoriaus mintis aiškino A.Bielskis. Tačiau darbas visuomet išliks pajungtas kapitalui, t.y. darbo sukuriamas turtas priklauso kapitalo savininkams – “kuopelei žmonių, kurie susižeria viską” (vėliau buvo pavartotas ir riebesnis žodis – “asilai akcininkai”).

Kairiajai K.Marxo panegirikai atsverti diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Jonas Čičinskas santūriai bandė priminti, kad pagal K.Marxo idėjas kurta sistema patyrė krachą ir moksliniu, ir istoriniu požiūriu, nes nepasiteisino ne tik jos teorija, bet ir praktinis eksperimentas – Sovietų Sąjunga, ne ką veiksnesnės yra vis dar komunizmo vardu prisidengusios Kuba ar Šiaurės Korėja.

“Teoriškai K.Marxo sistema pasirodė esanti neveiksni, nes jo tyrimas suformavo požiūrį į kapitalistinę sistemą, kaip automatiškai sprogstančią. Jis pražiūrėjo kapitalizmo galimybę adaptuotis. Kapitalizmas tobulėjo ir dabar turime kapitalizmą “žmogišku veidu”, - aiškino ekonomistas. – Tai, kad valstybinis socializmas negali reformuotis, o kapitalistinė sistema gali, rodo labai daug: kapitalizmas yra natūrali sistema, t.y. atitinka žmogaus prigimtį.”

Vis dėlto J.Čičinskas pateikė tam tikrus K.Marxo, kaip mąstytojo, o ne ekonomisto, nuopelnus. Anot jo, K.Marxas pirmasis susistemino kapitalizmo kritiką, jis pateikė kritinį požiūrį į visuomenės funkcionavimo ekonomines priežastis. Be to, prie K.Marxo nuopelnų jis priskyrė dabar jau savaime suprantamomis ekonomikoje laikomomis socialines vertybes (teisingumas, lygybė), kurios pasireiškia per mokesčių sistemas, pensijų atsiradimą ir kt.

“Kapitalo” I tomą išleidusios “Vagos” direktorius Vytas V.Petrošius pripažino, kad leidykla išleido rizikingą veikalą. Bet, pasak jo, ekonominės krizės supurtytame pasaulyje vėl atgijo susidomėjimas K.Marxo idėjomis, todėl jų, kaip leidėjų, interesas yra patenkinti šį poreikį Lietuvoje. Kitaip tariant, vėl priminti kapitalizmo žlugimo pranašą paskatino grynai kapitalistinis motyvas. “Tai istorinis dokumentas, - tvirtino V.V. Petrošius. – O mes, jei yra poreikis, turime reaguoti.” Ir pridūrė, kad šių dienų šviesoje “Kapitalas” skaitosi kur kas linksmiau.

Tik A.Bielskiui, atrodo, “Kapitalo” skaitymas linksmumo nesuteikia. Jis pareiškė, kad mes tebegyvename nesąmoningo šantažo sąlygomis, kai neleidžiama atsirasti kapitalizmo alternatyvai: “Nepriimu, kad kapitalizmui nėra alternatyvos. “Kapitalo” skaitymas reikalingas tam, kad suprastume, kas vyksta kapitalizme ir turėtume teorinius ginklus tam priešintis”.

O savo prakalbą jis pradėjo Guodos Azguridienės citata, tiesa, labai netikslia, iš vienos recenzijos. Pasak A.Bielskio, ji skamba taip: “Lietuva atsilieka nuo Estijos be kita ko dėl to, kad Lietuvoje yra labai populiarus K.Marxas ir juo sekantys viešieji intelektualai. Tokie kaip Darius Pocevičius, „Naujoji kairė“ ir t.t., ir panašiai.”. Iš tikrųjų ši mintys užrašyta taip: “Gražiai autorius ironizuoja, kad vargu ar šiandien yra tikinčių Marxo teorija, tačiau ir jis, ir mes puikiai žinome, kad yra. Ir ne tik tikinčių, bet ir mokančių studentus bei viešai kviečiančių pasitelkti marksizmą tvarkantis su kapitalizmo negandomis (pavyzdžiui, ekonomine krize). Galvoju, kad šis marksizmo paplitimas tarp ekonomistų bei kitų intelektualų galėtų būti toli gražu ne silpniausia versija, aiškinantis, kodėl mes atsiliekame nuo Estijos” (Guoda Azguridienė “Koks kapitalizmas be ekonomikos?”/ “Knygų aidai”, 2009, nr. 4, p.19).

Vieša diskusija apie tai, ar Lietuvai reikia K.Marxo “Kapitalo” naujo leidimo, vienprasmiškai patvirtino G.Azguridienės įžvalgą, jog marsistinių idėjų sekėjų Lietuvoje netrūksta. Bet ar tai mums trukdo pasivyti Estiją? Kapitalizmo rėmėjai atsakytų “taip”. O ką mano kairieji? Gal jie apie jokį estijų vijimąsi nė nesvarsto, o jų galvose brandinamos kur kas didingesnės mintys, kurias išrėkė viena diskusijos klausytoja: “Bus kaip 17-aisiais (bolševikų revoliucijos metai – red. apst.), kitaip neišgyvensim!”.

www.lrytas.lt



Aktualu
Nėra

Daugiau
VAGOS grupė, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius; Tel. +370 5 249 81 21; Faks. +370 5 249 81 22; El. paštas: info@vaga.lt