2017 m. spalio 21 d.
 
Apie leidyklą
Anonsai
Naujienos
Leidiniai
Autoriai
Partneriai


Apie knygų centrą
Paslaugos
 
Užsiprenumeruokite naujienas!
 
El. paštas



APIE MUS RAŠO   

 

Jūratė Žuolytė „Gyvenimas „Vagoje“. Prieš 65 metus ir dabar“, www.diena.lt,  2010 m. balandžio 2 d.

Tūkstančių tūkstančiai puslapių, milijonai sakinių, nerimaujantys dėl savo kūrinių ateities rašytojai... Tokiu ritmu "Vagos" leidykla gyvena jau 65 metus.

Grožinės literatūros vedliai

Nenuilstantis teisybės ieškotojas Charlesas Dickensas, svajotojų gynėjas Migelis de Cervantesas, apie gyvenimo prasmę skatinantis susimąstyti Albert'as Camus – jų ir daugybės kitų klasikų kūriniai šiandien puikiai pažįstami.

Pamenate "Pasaulinės literatūros bibliotekos" seriją? Tas knygas, kurias buvo įprasta sudėti lentynose svarbiausioje namų vietoje, o jas turėti buvo kone kiekvieno lietuvio garbės reikalas? Nauja knyga anuomet buvo šventė. O ją sukurti padėdavo leidyklos "Vaga" kolektyvas.

Prabėgus 65 veiklos metams sentimentų "Vagai" neslepia nei skaitytojai, nei jos buvę ir esami darbuotojai. "Nelengvas buvo, bet tikrai įdomus, kūrybingas, nepakartojamas gyvenimas "Vagoje" ir, manau, tuos mano žodžius galėtų pasakyti daugelis čia dirbusių. Iki šiol esame "Vagos" patriotai, džiaugiamės, kad galime ja pasididžiuoti, kad ji vis dar išlaiko senąsias tradicijas, tikimės, kad "Vagos" vardas daug ką reiškia didelei tautos daliai", – šypsojosi prisiminimais sutikusi pasidalyti buvusi "Vagos" vyriausioji redaktorė Janina Riškutė.

Kokybė – garbės reikalas

Darbas "Vagoje" niekam nebuvo atsitiktinis – prisijungti prie šio kolektyvo buvo laikoma prestižu. Čia dirbo ir buvo ugdomi geriausi specialistai, visada siekiama tik pačios aukščiausios kokybės. Kiekvienas puslapis, kiekvienas sakinys būdavo ne kartą perskaitomi, patikrinami, vykdavo knygų aptarimai, tariamasi su profesionalais – knygos turėdavo išeiti nepriekaištingos.

"Knygoje jokiu būdu negalėdavo būti klaidų – tai buvo mūsų garbės reikalas ir dėl to visi stengėmės. Ir kūrinius labai kruopščiai rinkomės. "Vagos" leidinys buvo laikomas kokybišku, prestižiniu. Džiugu matyti, kad ir dabar leidykla nenutolo nuo tos krypties. Nors leidyboje mados irgi neišvengiamai veikia, vis dėlto "Vaga" nesiima leisti kokių nors vienadienių kūrinių", – komplimentų buvusiai darbovietei, kuriai atidavė beveik tris savo gyvenimo dešimtmečius, negailėjo J.Riškutė.

"Vaga" visais laikais skleidė šviesą, kultūrą ir leido literatūrą, turinčią išliekamąją vertę bei ugdančią skaitytojus. Mūsų vertybės ir šiandien tos pačios. Siekiame išlaikyti aukštą kokybės kartelę ir leidyklos "Vaga" ženklą dėti tik ant kruopščiai atrinktų, viena ar kita prasme vertingų užsienio ir lietuvių autorių kūrinių", – leidyklos prioritetus vardijo dabartinis jos vadovas, "Vagos" generalinis direktorius Vytas V.Petrošius.

Užduotis – atrasti geriausius

Dirbti seniausioje Lietuvos leidykloje niekada nebuvo nuobodu. Šios leidyklos darbuotojai būdavo arčiausiai rašytojų, poetų – grožinės literatūros atstovų.

"Ilgą laiką "Vaga" buvo vienintelė grožinės literatūros leidykla Lietuvoje. Justinas Marcinkevičius, Vytautas Bložė, visi garsiausi poetai ir prozininkai, kasdien vienas ar kitas užeidavo į leidyklą, dalyvaudavo redakcinėse komisijose. O pati smagiausia darbo dalis – skaityti ką tik atneštą darbą. Ateina autorius ir beveik drebančiu balsu klausia, nes nėra tikras, parašė gerą ar blogą kūrinį, jam reikia patarėjo", – šypsojosi J.Riškutė.

Tokios pačios malonios akimirkos leidyklą aplanko ir dabar. Ieškoti įdomių knygų, atrasti pačias geriausias – aistringiems knygų mėgėjams darbas "Vagoje" atrodo kaip išsipildžiusi svajonė.

"Didelis džiaugsmas, kai nardydamas informacijos apie knygas jūroje randi "perlą", dar didesnis, kai tą "perlą" jau laikai savo delne – sutari dėl leidybos Lietuvoje. Pats knygos kūrimo procesas be galo įdomus. O kai knyga, dar šilta ir kvepianti spaustuvės dažais, patenka į rankas – tą jausmą iš viso sunku nusakyti. Leidykloje juokaujame, kad tai – kaskart kaip kūdikio gimimas... Pasigailėti, kad dirbu leidykloje, dar neteko ir esu tikra, kad neteks. Jaučiuosi dirbanti prasmingą ir išliekamąją vertę kuriantį darbą. Tai – nuostabus jausmas", – džiaugėsi dabartinė "Vagos" vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė.

Atrinkti knygas, kurias labiausiai verta spausdinti, – nelengvas uždavinys. "Kasdien gauname išties daug informacijos apie pasaulyje pasirodžiusius leidinius. Reikia išmokti toje informacijos jūroje nepaklysti ir nesiblaškyti. Laikui bėgant įgauta patirtis tarsi "išgalanda" akį – iškart pamatai arba pajunti, kuri knyga verta dėmesio, o kuriai vertinti laiko skirti neverta. Taigi atrankoje svarbi ir intuicija. Vis dėlto intuicija irgi neatsiranda šiaip sau – ji remiasi ta pačia patirtimi", – kalbėjo pašnekovė.

Knygos atrankos procesui reikšmės turi ir užsienio leidyklų, kurios siūlo kūrinius versti, vardai, tų leidinių sėkmės istorijos pasaulyje – koks jų pardavimas, į kiek kalbų tie kūriniai išversti, kokius apdovanojimus ir premijas yra gavę.

"Svarbus ir turinys – visuomet reikia atsižvelgti į skaitytojų, kuriems norima pristatyti vieną ar kitą knygą, tipus, jų pomėgius ir poreikius. Pavyzdžiui, vargu ar Lietuvoje būtų verta leisti tiek ir tokių įvairių leidinių sodininkystės, arklininkystės ar polo temomis, kiek jų yra leidžiama Didžiojoje Britanijoje – šioje šalyje tokios temos aktualios, todėl ir knygų paklausa didžiulė, o Lietuvoje jos gulėtų knygynų lentynose ir sulauktų pavienių pirkėjų. Manau, kad metams bėgant atrankos kriterijai pasikeitė nedaug, tiesiog jų atsirado daugiau ir įvairesnių.

Svarbu paminėti ir tai, kad atrinkti knygas mums padeda ir žmonės "iš šalies". Sulaukiame skambučių ar elektroninių laiškų su rekomendacijomis pasidomėti viena ar kita knyga. Informacija apie vertingas knygas su mumis dalijasi ir mūsų vertėjai, redaktoriai. Ryšiai – darbiniai ir asmeniniai – irgi yra šaltinis, iš kurio semiamės patarimų", – apie leidybos užkulisius pasakojo A.Puzauskaitė.

Sovietiniu laikotarpiu knygų ieškojimas buvo kitoks. Informacijos – mažai, iš užsienio žinios beveik nepasiekia, o atradęs gerą kūrinį nežinai, ar galėsi jį pateikti skaitytojams. Redakcinės komisijos turėdavo ne tik sutvarkyti kūrinio tekstą kaip literatūros specialistams, bet ir pateikti taip, kad jį leistų spausdinti. "Juk veikė "Glavlitas" (cenzūros įstaiga), turėdavo įdėti, kaip mes vadindavome, perkūnsargius – kokį nors žodį ar anonsą, kad knyga skambėtų kaip atitinkanti socialistines vertybes. Be tos būtinosios programos knygos visai nebūtų išėjusios", – pasakojo J.Riškutė.

Išeiti nenorėjo niekas

Susirinkimai, moralizavimai prieš pasirodant naujai knygai buvo įprasti. O paskui kita tradicija – "laistymas". "Šalia buvo daug kavinių, kurių dabar nebėra, – pagundų tikrai buvo daug, mūsų vaikinams kartais būdavo sunku ir visus darbus padaryti", – juokėsi buvusi leidyklos vyriausioji redaktorė.

Tačiau kolektyvas buvo labai kūrybingas, šventės neapsieidavo be programos. "Būdavo organizuojami meniniai pasirodymai, kiekviena redakcija kokį nors numerį turėdavo, vieni kokį šešėlių teatrą pagal savo knygas, rankraščius, kiti ką nors dainuodavo, improvizuodavome. Tikrai labai kūrybingi žmonės dirbo, kas iš tokio kolektyvo norėtų išeiti?" – pasakojo ji.

Daugelį metų kartu dirbę žmonės išėjo irgi kartu – vieni sulaukė užtarnautos pensijos, kiti nusprendė dar kartą išbandyti savo jėgas, pradėti viską iš naujo kur nors kitur, atrasti naujų saviraiškos būdų.

"Nebuvo vienos priežasties, dėl kurios išėjome, – tai buvo subrandintas procesas, kuris išėjo visiems į naudą. Visi mūsų žmonės išėję iškart gavo darbo pasiūlymus – juk turėjo didžiulę patirtį. "Vagai" pravertė atsinaujinti, nauji žmonės, naujas požiūris, o sistema jau buvo sukurta gana tvirta", – optimistiškai į gyvenimo pokyčius žvelgė J.Riškutė.

Knygų yra kiekvienam

Knygų versle besisukantys žmonės nepraleidžia pro akis, kaip keičiasi skaitytojų pomėgiai.

"Kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Vis dėlto, ypač pastaruoju metu, pastebima, kad rimtosios, vadinamosios klasikinės, filosofines temas gvildenančios literatūros, poezijos knygų paklausa mažesnė. Skaitymas yra laisvalaikio praleidimo būdas arba, retesniais atvejais, nedaloma gyvenimo būdo dalis – tad, matyt, natūralu, kad esant sudėtingesnėms gyvenimo sąlygoms, pastaruoju metu paaštrėjus bendrai visuomenės nusivylimo bangai kinta ir skaitymo įpročiai. Tie, kam knygos – tiesiog pramoga ar laisvalaikis, renkasi lengvesnio turinio, greitai "sukramtomas" knygas. Tie, kam knygos yra dvasinis, intelektualinis penas arba tiesiog rimtas pomėgis, vis dar skaito daug ir įvairaus pobūdžio literatūros", – kalbėjo A.Puzauskaitė.

Redaktorė apgailestauja, kad skaitymo įpročius lemia ir knygų kainos – žmonės dabar dažniau skaito ne tai, ką gal iš tikrųjų norėtų skaityti, bet tai, ką gali įpirkti. Tarkim, knygas, kurias įsigyja per išpardavimus.

"Dar viena tendencija – didelis susidomėjimas psichologinio pobūdžio literatūra, nuo paprasčiausių vadinamųjų pagalbos sau knygų iki rimtų mokslinių leidinių. To priežastis vėlgi – sunkesnės gyvenimo sąlygos, harmonijos ir ramybės paieškos, o kita vertus, galbūt didesnis sąmoningumas – noras įsigilinti ir geriau pažinti save", – pasakojo A.Puzauskaitė.

Vadinamųjų popsinių knygų banga, jos nuomone, neturėtų kelti per daug nerimo: "Kiekvienas skaitytojas atsirenka, ką skaityti, tad padidėjęs tokių leidinių skaičius tik praplečia pasiūlą – o tai savaime nėra blogai. Pavojus tik tas, kad aktyviai reklamuojami ir propaguojami tokio tipo skaitiniai gali sudaryti klaidingą madingų ar kokybiškų leidinių įvaizdį, o tam tikros žmonių grupės, kurioms sunkiau atsirinkti, kas vertinga, o kas ne, gali tapti beveik tyčinio "bukinimo" aukomis, arba mažų mažiausiai jiems bus formuojamas abejotinos kokybės literatūros supratimas ir vertybės."

Istorijoje taškas dar toli

Kalbant apie tokius ilgaamžius reiškinius kaip "Vaga", sunku išvengti nostalgijos. Su jos knygomis daug kas užaugo, išgyveno paauglystę, tiek lengvus, tiek sunkius gyvenimo metus. Tačiau "Vaga" – ne praeitis, ne tik istorija. Naujos knygos nuolat leidžiamos, skaitytojai vis dar žino, kokio ženklo, liudijančio kokybę, reikia ieškoti.

"Nors šis laikotarpis reikalauja susitelkti, naujų veiklos organizavimo ir optimizavimo būdų, jis labai įdomus – skatinantis kūrybišką mąstymą ir inovacijų paiešką. Mūsų leidyklai finansine prasme metai nelengvi kaip ir kitoms leidykloms ar daugumai verslo sektoriaus įmonių, tačiau jubiliejinius 65 leidyklos gyvavimo metus pasitinkame nusiteikę optimistiškai, su konkrečiais ateities planais ir sudėliotais prioritetais. Kai turi viziją ir kasdien dirbi, kad ją įgyvendintum, prastai nuotaikai ar depresijai tiesiog nėra laiko", – dėl iškilusių sunkumų nesiskundė generalinis direktorius V.V.Petrošius.

Leidėjai įsitikinę, kad kompiuteriai ar elektroninės knygos nenustelbs malonumo versti lapą po lapo.

"Knygų internete žmonės skaito ne tiek ir daug – jie nebent atsisiunčia knygą internetu, paskui atsispausdina, nes juk didesnės apimties tekstą kompiuterio ekrane skaityti ir sunkiau, ir vargina. Plinta elektroninės knygos – bet vėlgi knygos turinys perkeliamas į specialius prietaisus, kurie imituoja tikros knygos skaitymą, o internetas čia tarnauja tik kaip turiniui atsisiųsti reikalingas kanalas. Knygos, kaip forma, turėtų visais laikais išlikti nepamainoma vertybe, kurią galbūt rinksis vis mažiau žmonių, bet vis tiek rinksis – kaip ir teatrą, operą ir panašias klasikines formas, kurių internetas atkurti ar įkūnyti nepajėgus", – įsitikinusi A.Puzauskaitė.


Istorija

Leidykla įkurta 1945 m. kaip Valstybinė grožinės literatūros leidykla, nuo 1964 m. ji vadinama "Vaga". 1994 m. leidykla tapo uždarąja akcine bendrove. 1986 m. pradėta ir tęsiama solidi serija "Pasaulinės literatūros biblioteka" (jau išleista 100 tomų iš planuotų 120-ies).

Nuo 1965 m. kasmet leidžiamas "Poezijos pavasario" almanachas. Publikuojama daugelio žymiausių šiuolaikinių užsienio rašytojų kūryba, bendradarbiaujant su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių leidėjais.

Po to, kai buvo privatizuota, leidyklą "Vaga" nuo 1995 m. valdo investicinė bendrovė "Vorto", kuri taip pat kontroliuoja ir 1997 m. jos įkurtą bendrovę "Vagos prekyba", turinčią didžiausią Lietuvoje 37 knygynų tinklą "Vaga". Šiuo metu abiejose bendrovėse dirba 200 žmonių.



Aktualu
Nėra

Daugiau
VAGOS grupė, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius; Tel. +370 5 249 81 21; Faks. +370 5 249 81 22; El. paštas: info@vaga.lt